- varložgalvis
- 1 varlóžgalvis sm. (1) KI680, K, I, L, Rtr, ŠT102, DŽ, NdŽ, KŽ, LKAI155(Nmk), Rsn, Žlp, Kv, Žgč žr. 1 varložis: Varlóžgalviai yra su uodeg[ė]lėmis balo[je] J. Varlóžgalviai [v]andenė[je] išsižio[ja] DūnŽ. Varlóžgalviai trumpums subinikiums, dideliums galvums Grd. Varlóžgalviai yr tik su galvums i uodegums, po tam pasidaro varlė LKT103(Klm). Varlóžgalviai, kol da su ta uodega Prk. Pirmiau kurkulai atsiranda, pasku varlóžgalviai Pgr. Varlės prykurkia tų varlóžgalvių pilnas kūdras Vdk. Varlóžgalviai pry pelkių, pilnas vanduo jų kuša Vn. Pilnas prūdas varložgalvių kaip košės Up. Varlóžgalvį kokį sugauna [prūde], i viskas (nėra žuvų) Rdn. Visi gyvi daiktai iš vieno varložgalviui prilygstančio sutvėrimo atsiradę (ateistų pašiepimas) Kel1881,227. ^ Jakšto tėvas vasaroj auštant pamatė medžių aukštume lekiantį bjaurų pavidalą, lyg kokį varložgalvį BsMtII131(Plšk).
Dictionary of the Lithuanian Language.